- dantingas
- danti̇̀ngas bdv. Danti̇̀nga lydekà.
.
dantingas
Look at other dictionaries:
dantingas — dantìngas, a adj. (1) 1. SD447, N su daug dantų: Lydekos žandai dantìngi, t. y. tur daug dantų J. Žaltys dantingas rš. 2. sąmojingas, liežuvingas: Toks dantìngas senis – jo neprišnekėsi Ėr. Su tokia dantìnga boba geriau neprasidėk – vis tiek… … Dictionary of the Lithuanian Language
dantinas — dañtinas sm. (3b) BzF57 dantingas, aštraus liežuvio žmogus: Nū to dañtino reik apsisaugot: vis ylinė[ja] ir ylinė[ja] Sg. Ir tam dañtinuo kliuvo Sg. Toks išsišiepimas ir dantų rodymas tik dantinų darbas TP1881,8 … Dictionary of the Lithuanian Language
dantingumas — dantingùmas sm. (2) NdŽ → dantingas … Dictionary of the Lithuanian Language
dantininkas — dantiniñkas, ė smob. (2) 1. Prk kas dantingas, moka pašiepti. 2. M, Š dantų gydytojas: Dėl ko rūdija dantys ir kaip nuo to apsisaugoti? Reikėtų apie tai dantininko paklausti Vd … Dictionary of the Lithuanian Language
dantytas — dantytas, a adj. (1) K 1. kuris su aštriais, gerais dantimis: Šuva dantytas – greit įkanda Ds. Lydekos gerklė dantyta rš. Apgynė nuo dantytų vilkų rš. 2. kuris su dantimis, krumpliais, rantuotas: Dantytas raktas visai tiko ir atrakino rš. To… … Dictionary of the Lithuanian Language
devyniadantis — devyniadañtis, ė smob. (2) liežuvingas, dantingas žmogus: Jis nepėkščias, devyniadañtis (atsikerta) Rš. O, ana gera devyniadañtė Rš … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuvingas — liežuvìngas, a adj. (1) 1. kuris turi gerą, aštrų liežuvį, moka daug kalbėti, sąmojingas, dantingas: Jis liežuvingas, t. y. daug kalba, visur paliktas jo liežuvis J. Daug liežuvingų bobų yra mačiusi ir pažįsta Advė, bet šitoji praneša visas… … Dictionary of the Lithuanian Language
